Vienais efektyviausių ir aplinkai draugiškiausių laikomi šilumos siurbliai oras-vanduo nereikalauja daug priežiūros, tačiau norint kuo ilgiau naudotis jų privalumais reikėtų nepamiršti keleto dalykų. Šildymo įrangos ekspertas pataria, ką reikėtų padaryti kiekvienam individualaus namo savininkui, kad turimas šilumos siurblys tarnautų 10-15 metų ar daugiau.
Pasak „Baltic Refrigeration Group“ Šildymo ir kondicionavimo skyriaus vadovo Mindaugo Beniušio, teisingai parinktam ir pagal reikalavimus sumontuotam šilumos siurbliui oras-vanduo reikalinga tik minimali priežiūra.
„Šilumos siurblį įsigijusiems klientams rekomenduojame kartą per metus išsikviesti serviso paslaugas teikiančią įmonę, kuri išvalytų sistemoje esančius vandens filtrus, patikrintų slėgį vandens ir šaldymo agento sistemose bei prireikus jas papildytų“, – komentuoja M. Beniušis.
Ne ką mažiau svarbu profilaktinio patikrinimo metu nuvalyti šilumos siurblio išorinio bloko šilumokaitį nuo susikaupusių nešvarumų.
„Per šilumokaitį cirkuliuoja itin didelis oro srautas, tad prie jo gali kauptis įvairios dulkės, medžių lapai ar šiukšlės, trukdančios šilumos siurblio veikimui. Jei namas stovi dulkėtoje aplinkoje, šilumokaitį rekomenduojame nuvalyti bent porą kartų per metus“, – pataria šildymo įrangos specialistas.
Vandens talpyklas būtina valyti
Šilumos siurbliai oras-vanduo reikalauja ypatingo dėmesio vandens kokybei. Vienas didžiausių šilumos siurblių priešų yra kalkės.
„Vandens kokybė turi atitikti Lietuvos higienos normose nurodytus reikalavimus, tačiau pasitaiko, kad gręžinio vanduo yra labai kietas. Per daug kalkėtas vanduo kenkia šilumos siurblio detalėms ir mažina jų efektyvumą bei tarnavimo laiką. Kalkėmis aplipęs elektrinis tenas išskiria mažiau šilumos, nors sunaudoja tiek pat elektros energijos, o užkalkėjęs šilumokaitis sunkiau praleidžia vandenį į sistemą, tad vandens minkštinimo filtrai yra ne tik reikalingi geriamojo vandens kokybei užtikrinti, bet ir padeda šilumos siurblio veikimui“, – aiškina M. Beniušis.
Šildymo įrangos specialistas rekomenduoja kartą per metus valyti bei dezinfekuoti talpyklas karštam vandeniui. Dauguma karšto vandens ruošimo talpų gamintojų, yra padarę specialias angas talpyklų apačioje lengvesniam jų išvalymui.
„Deja, tik nedidelė dalis vartotojų atsižvelgia į gamintojų rekomendacijas ir valo bei dezinfekuoja talpyklas karštam vandeniui. Jei į geriamo vandens sistemą paduodamas nešvarus vanduo, su laiku talpyklos dugne pradeda kauptis nešvarumai, tad bent kartą per metus reikėtų išleisti vandenį iš talpyklų ir tinkamai jas išvalyti“, – sako „Baltic Refrigeration Group“ atstovas.
Individualių namų gyventojams itin aktualu laikytis ir legionelių prevencijos – reguliariai palaikyti karšto vandens talpykloje ne mažesnę kaip 60 laipsnių temperatūrą, kurioje žūsta šios pavojingos bakterijos. Legionelės vandenyje dauginasi nuo 20 iki 45 laipsnių temperatūroje. Pasak pašnekovo, pasitaiko atvejų, kai žmonės, norėdami taupyti elektros energiją, rizikuoja savo sveikata.
„Dažniausiai šilumos siurbliai yra suprogramuoti kartą per savaitę automatiškai pakelti karšto vandens temperatūrą iki 66 laipsnių ar daugiau, tačiau šią funkciją galima išjungti, ko nerekomenduojama daryti. Tokiai temperatūrai pasiekti šilumos siurbliui reikia papildomai jungti elektrinį teną – bet žmonės, taupydami elektros energiją, jį išjungia arba naudoja kuo rečiau, tad karštas vanduo nepasiekia reikiamos temperatūros legionelių prevencijai“, – pabrėžia M. Beniušis.
Kenkia netinkamas naudojimas
Dažniausia šilumos siurblių gedimo priežastis – elektros įtampos šuoliai ir kiti elektros tiekimo sutrikimai, dėl kurių sugenda elektroninės valdymo plokštės. Tačiau neretai šildymo įrenginiui pakenkia netinkamas jo naudojimas.
„Šilumos siurbliai sukonstruoti taip, kad itin šaltomis žiemos dienomis jam dirbti padėtų elektrinis tenas, generuojantis trūkstamą šilumos kiekį. Tačiau žmonės taupymo sumetimais atjungia elektrinį teną arba nustato, kad jis įsijungtų lauko temperatūrai nukritus beveik iki -25°C šalčio. Tokioje žemoje temperatūroje šilumos siurblio kompresoriui itin sunku dirbti, todėl su laiku mažėja jo efektyvumas, neretai nepalankiomis sąlygomis naudojamo šilumos siurblio veikimo laikas sutrumpėja iki 5 metų“, – pasakoja M. Beniušis.
Šilumos siurblio gedimus išduoda jo skleidžiami pašaliniai, neįprasti garsai, taip pat sumažėjęs našumas – pavyzdžiui, ilgiau užtrunkantis karšto vandens pašildymas, sumažėjusi šiluma namuose. Įprastai įrenginio valdymo skyde parodomos įrenginio veikimo klaidos ir priežastys, jei jas pašalinus klaidos kartojasi, reikėtų kreiptis į specialistus.
Dažniausiai šilumos siurblio gedimai šalinami keičiant konkrečias jo detales. Pagal Civilinį kodeksą šilumos siurbliams, kaip ir kitiems įrenginiams, taikoma 2 metų garantija. NORDIS šilumos siurbliams gamintojas taiko 3 metų garantiją, o pasirašius papildomą serviso sutartį – 5 metų garantiją.
„Garantija su serviso sutartimi atsieina pigiau nei sugedusio šilumos siurblio taisymas, juo labiau, kad kai kurios jo detalės yra pakankamai brangios. Pasirinkus serviso sutartį, šilumos siurblys yra kasmet patikrinamas šildymo įrangos specialisto. O su tinkama priežiūra šilumos siurblys gali tarnauti 10-15 metų ir daugiau“, – komentuoja M. Beniušis.